kokčioti

kókčioti, -ioja, -iojo intr. 1. po truputį kosėti: ^ Kokčiok nekokčiok – vėdaro negausi Bd. 2. tarpais išduoti garsą, amčioti: Kokt kokt kaip gramaponas kókčio[ja] tas radis (radijas) Grg. 3. žiaukčioti: Vaikas pradėjo kókčioti, tujau vems Skdv.